Fibonači (Fibonacci) italų matematikas, Pizoje 1202 metais publikavęs kūrinį “Liber Abaci”. Šis kūrinys pakeitė Europą - jo dėka europiečiai vietoje romėniškų skaičių ėmė naudotis arabiškais skaitmenimis. Šis matematikas pagarsėjo dėl to, kad plėtojo skaičių seką, kuri vėliau imta vadinti Fibonačio seka arba Fibonačio skaičiais.

Pirmas sekos skaičius yra 0, antrasis 1. Seka vystosi taip, kad sekantis gautas skaičius sudedamas su prieš tai esančiu skaičiumi:

0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144, 233, 377, 610, 987, 1597, 2584, 4181 ir tt.

Pvz.: 0+1=1; 1+1=2; 2+1=3; 2+3=5; 3+5=8; 5+8=13 ir t.t.

Leonardo Fibonači atrado, kad Fibonačio seką ir jos santykį galima rasti visur, net ir gamtos pasaulyje. Ši seka galioja beveik kaip universali taisyklė.

Kitas terminas, kuris dažnai sutinkamas su Fibonači skaičiais yra „auksinis pjūvis“. Paėmus du iš eilės einančius skaičius iš Fibonači sekos ir padalinus vieną iš kito, įsitikinsime, kad skaičių santykis artėja prie 0.6180345 konstantos ir yra vadinama „auksiniu pjūviu“. Iš sekos paėmus tris skaičius, išmetus vidurinįjį ir mažesnįjį skaičių padalinus iš didesniojo, santykis artėja prie kitos konstantos: 0.38196.

Šie du skaičiai (0,382 ir 0,618) plačiai naudojami technikinėje analizėje, spėjant rinkos judesius. Bendru atveju, pasipriešinimo lygis ties 0,382 žymi krypties tęstinumą, tuo tarpu 0.618 paprastai rodo krypties pasikeitimą. 

Kaip naudojami Fibonači lygiai grafike?

Paspaupauskite ant grafiko dešinį pelės mygtuką ir pasirinkite Indicators > Fibonacci Retracement:

Paspaudus ant linijų atsiranda Fibonači pasipriešinimo lygių nustatymų meniu:

Linijas galima tampyti paspaudus ant taškiukų. 0 ir 100% lygį užtempkite ant bangos minimumo ir maksimumo, kaip tai parodyta paveikslėlyje: