Kas yra CENTRINIS BANKAS?

CENTRINIS BANKAS yra institucija, gaminanti valiutą. Praktikoje centrinis bankas disponuoja dvejomis specifinėmis galiomis:
1. Palūkanų kontrolė.
2. Pinigų tiekimo kontrolė arba infliacija.

Šiuo metu turtingesnės šalys turi „nepriklausomus“ centrinius bankus, kurie veikia pagal normas apribojančias nuo politinės įtakos. Pavyzdžiui Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Federalinių Rezervų Sistema Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vieni centriniai bankai yra vieši, kiti privatūs. Pavyzdžiui Indijos Rezervų Bankas yra valdomas viešai ir yra tiesiogiai reguliuojamas indų vyriausybės. Pagrindinis skirtumas tarp privačiai ir viešai valdomų centrinių bankų tas, kad vyriausybės valdomi bankai neima nacionalinės valiutos palūkanų iš mokesčių mokėtojų, tuo tarpu privačiai valdomi bankai ima.

Centrinio banko funkcijos (ne visi bankai atlieka visas šias funkcijas):

• Įgyvendinti monetarinę politiką;
• Nustatyti oficialias palūkanų normas, įtakojant infliaciją ir šalies valiutos kursą. Užtikrinti šių normų įgyvendinimą;
• Kontroliuoti pinigų tiekimą valstybei;
• Būti vyriausybės bankininku, būti bankininkų banku ("paskutiniu skolinimosi šaltiniu");
• Kontroliuoti šalies valiutų keitimą, aukso atsargas ir vyriausybės vertybinių popierių registrą;
• Reglamentuoti ir prižiūrėti bankų sektorių.

Didysis centrinių bankų aštuntukas:

• JAV federalinė rezervų sistema (FED);
• Europos centrinis bankas (ECB);
• Anglijos centrinis bankas (BoE);
• Japonijos centrinis bankas (BoJ);
• Nacionalinis Šveicarijos bankas (SNB);
• Kanados centrinis bankas (BoC);
• Australijos rezervų bankas (RBA);
• Naujosios Zelandijos rezervų bankas (RBNZ).

Kas yra infliacija?

Infliacija vadinamas bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso (CPI, angl. consumer price index) padidėjimu per metus.

Centrinis bankas, aprūpindamas valstybę pinigais, juos paskolina už palūkanas, vadinamas bazinėmis palūkanomis. Be to, mažinant ar didinant pinigų kiekį apyvartoje, centrinis bankas reguliuoja valiutos vertę.
Nesunku suprasti, kad visa ši struktūra, bėgant laikui, sugeba sukurti tik vieną produktą - SKOLAS!

Nereikia būti labai protingu, kad suvoktume šią suktybę. Kiekvienas centrinio banko išleistas pinigas skolinamas su palūkanomis, vadinasi, kiekvienas išleistas piniginis vienetas (euras, doleris, litas ir t. t.) yra ne kas kita kaip pinigas su pridėtu tam tikru skolos procentu.

Iš kur ateina pinigai skolos grąžinimui? Kadangi centriniam bankui priklauso pinigų leidimo monopolija, jie gali būti gauti tik iš to pačio centrinio banko. Tai reiškia, kad ,kai valstybė siekia laikinai padengti esamas skolas, centrinis bankas atitinkamai didina pinigų kiekį apyvartoje, išleisdamas naujų pinigų, kuriuos centrinis bankas vėl skolina valstybei su tam tikru procentu. Šie pinigai, turėdami palūkanas, sukuria dar didesnes skolas. Tokiu būdu valstybė ar jos visuomenė neturi galimybių išbristi iš besidauginančių skolų. Šios nenutrūkstamos sistemos pasekmės yra INFLIACIJA ir VERGOVĖ.

Daugiau apie tai žiūrėkite filme Zaitgeist. Part III: Don't mind the men behind the curtain (anglų kalba):

_{*Šį straipsnį draudžiama kopijuoti be autoriaus sutikimo http://www.forex-prekyba.com *}